Apie tulpes
Gėlės turi praeitį, atetį, žmonių prieraišumo trauką varge, džiaugme, kasdienybėje. Tulpių vieta išskirtinė. Mūsų krašte tulpės augintos nuo seno, įpintos tautiniuose raštuose, apdainuotos dainose, vadintos labai įvairiais vardais: tuliponais, tiliponais, tulbelėmis, tulpijomis, tulponais ir kt. Senųjų tulpių dar labai gausu miestų, miestelių ar kaimų darželiuose. [1]
Tulpių istorija
1554 m. Austrijos imperatoriaus pasiuntinys Konstantinopolyje Ogieras Ghiselinas de Busbecqas turkų sultono sode pamatė jį be galo sužavėjusias gėles. Tais pačiais metais pasiuntinys nusipirko tulpių svogūnėlių, atvežė juos į Vieną ir pasodino imperatoriaus Ferdinando I-ojo dvare.
Valdovo sodą prižiūrėjo Charles de l’Écluse, dar žinomas Carolus Clusius (Karolio Kluzijaus) vardu. Čia jam pavyko sukurti ypatingą mikroklimatą: gėlės sužydėjo ir pradėjo daugintis. Kiek vėliau Clusius buvo pakviestas vadovauti Olandijos miesto Leideno universiteto botanikos sodui. Ten jis eksperimentavo su įvairiomis tulpių rūšimis, stengdamasis sukurti gėlės, kurios nebijotų palyginti vėsaus Olandijos klimato. 1594 m. išvesta pirmoji šalnų nebijantis tulpių rūšis. 1614 m. įžymusis botanikas apie 300 tuo metu buvusių tulpių veislių suskirstė į ankstyvąsias, vidutines ir vėlyvąsias. [2]
XVII a. pabaigoje jau buvo žinomos ankstyvųjų ir vėlyvųjų pilnavidurių bei papūginių tulpių grupės.
XIX a. tulpių veislių tikslios apskaitos dar nebuvo.
- A.Baliūnienė. R.Juodkaitė. Tulpės. 1991 m.
- Tulpių karštligė. Prieiga per internetą http://www.istidom.lt/2016/08/tulpiu-karstlige.html.
- “Royal General Association of Flower Bulb Culture” (KAVB). Prieiga per internetą https://www.kavb.nl/